pašiaušti

pašiáušti tr. 1. SD164, Sut, I, N, LL100, DŽ, NdŽ pastatyti, pakelti aukštyn (plaukus, plunksnas), kad būtų pasipūtę, papurę: Ana savo plaukus atvers nuo kaktos ir pašiaũš J. Plaukus pašiáušė kaip triušis Ms. Kačiokas baisiai išlenkė savo kuprą, pašiaušė uodegą, prunkštelėjo ir pasmuko po spinta Vaižg. Kiaulė ka išsigąsta, plaukus pašiáušia ant pat smailumos ties mentims, sako – keterą pastatė Vdžg. Pagaliau jis atsiliepė, pašiaušdamas savo liepsnojančią barzdą P.Cvir. Gieda, burbuliuoja tetervinas, kaklo plunksnas pašiaušęs, raudonus antakius išpūtęs sp. Netoliese bėginėjo pempės pašiauštais kuodeliais J.Dov. Pašiauštomis plunksnomis, užmerktomis akimis iškreiptagalvis nor nubaidyti savo neprietelį Blv. | Pašiáušė katinas nugarą kap pielą Srj. | refl. SD¹47, Sut, N, K, I, Š, DŽ, NdŽ, KŽ: Plaukai pasišiaušia R187, MŽ248. O to plaukai va piestu tik stovi pasišiáušę Ml. Visi plaukai stovėjo an galvos pasišiáušę Lc. Galva didelė, plaukų verpetas pasišiaušęs J.Paukš. Senio veidu perbėga šypsena, kaip ežys smagiai pasišiaušia rudi ūsai V.Bub. | Kiaulė pasišiáušia, kaip pamato šunį J. Jei gyvuliai, žiemą išėję iš tvarto, tuojau pasišiaušia, bus didelių šalčių LTR(Pns). Nusigandęs pasišiaušė katinas, striktelėjo į šalį kiškis K.Bor. | prk.: Sukrypę lūšnelės stovi pasišiaušę viena prieš kitą, lyg į karą pasirengusios K.Bor. Gauruoti, pasišiaušę audros debesys slinko iš rytų rš. Ledai stypso pasišiaušę, iškėtę aštrias briaunas rš. Kad pakilo vėjas, kad pasišiaušė bangos, kad ėmė šniokšti putoti jūra! S.Nėr. Ežeras sugaudžia ir pasišiaušia sp. Pietuose iš žemės kilo ir debesyse slėpė savo viršūnes aukšti, miškais pasišiaušę kalnai A.Vien. Žemė vis pasišiaušus kalnais ir kalneliais TS1900,4-5. ║ refl. SD169, Ser būti susivėlusiam, sušiurusiam: Ji nespėdavo vaikam galvos sušukuot, tokie pasišiáušę ir lakstydavo po kiemą Skrb. Tota koks sušiuręs, pasišiaušęs – argi neberadai gražesnio (juok.) Sln. Tai kad ir tu da neseniai atsikėlei – tebesmi pasišiáušęs Sdk. Švariai liuobiam – bulbėm, miltais, ale pasišiáušus kiaulelė Mžš. Pasišiàušusi pelėda NdŽ. Pakinkytas arklys stovi pasišiaušęs ir kaklą ištiesdamas prunkšnoja J.Marc. Ale aš buvau pasišiaušęs, o dabar mano visos plūksnelės blizga LTR(Slk). ^ Pasišiaušęs kai Džiaugšto kluonas Ad. Pasišiaušęs kaip ožys rudenį LTR(Grk). Pasišiaušęs lyg vilką vijęs LTR(Krč). ║ NdŽ padaryti nelygų, neglotną, pašiurusį: Eglė yr lengvai pašiaušamas medis (obliuojant) Rt. Sėlinuotą duoną [neaštrus] peilis pašiáuša raikant Šts. Trintukas pašiáušė popierį Ėr. Vėjas stogą pašiáušė Trs. Vėjas kūgį pašiáušė Rs. | refl.: Neskani ta duona: miltai su avižom, su vikiais – pasišiáušę Kbr. Lytaus gavo – pasišiáušė torpos Krž. Pasišiáušęs žagas susigulėjo par lytotą orą Šts. Storai prisikriovė anų (žirnių), anie y[ra] netalpi, pasišiáušę Kl. Sėlenos pasišiaušusios, duona kaip ežis apžėlusi Šts. Luobenikė pasišiáušusi – bulbė miltinga Krš. Kur nesuvolyta, dirva nedaili, pasišiáušusi Žlp. Suknytės, sijoniukai seniau buvo pakulniai, pasišiáušę, šiurkštūs – blauzdeles nukapoja Vdn. Nusiprausiau versmės vandeniu, ir pasišiáušė (nušerpetojo) kakta Ktk. ║ refl. apaugti kuo: Pasišiaušusiu daryti, kiminais apauginti I. 2. refl. prk. supykti, užširsti: Nespėjau žodžio pasakyt – kad pasišiáušė, kad ėmė rėkt! Ėr. Pasišiáušusios bobos – kaip su strypais šaudo (šiurkščiai kerta) Krš. Tu tarpais gera, tarpais pasišiáuši Jrb. Išgirdęs tokią kalbą, žmogelis pasišiaušė ir reikalaute pareikalavo, kad jaunikaitis jam pakeltų nuo žemės duoną J.Balč. Mat Eglė į tave meiliai pažiūrėjo, tai Žalvyris ir pasišiaušė ožiu V.Krėv. 3. refl. Rtr, NdŽ, KŽ prk. pareikšti nepasitenkinimą, nepalankumą: Aš glaboju, vien vis pasišiáušęs, vis nekánkintas J. Jaunam reik nepasišiáušti, priplaikesniam būti Rdn. Šemerys drebėdamas klausėsi staiga pasišiaušusio prieš jį susirinkimo J.Avyž. Brotainiai ... užsimetė atsikratyti nuo dėdžio ir pasišiaušė prieš jį A1885,76. ^ Pasišiaušęs kaip ežys prieš šunį LTR(Zp). Pasišiáušė kaip du katinai Žmt. Anie visi pasišiáuštų kaip katinai pryš tą mokytoją Krt. Na, ir pasišiaušė gi kaip višta prieš vanagą, o pirštu palytėk – tik padulkės, ir sausa bus toje vietoje, kur sėdėjo V.Krėv. 4. refl. M, NdŽ prk. būti išdidžiam, pasipūsti: Amžinai pasišiáušusi, nepatenkinta Krš. Ana šiaušas, ir aš vieną sykį pasišiáušu: nė pirštų niekur nekìšu Krš. Nesusišnekėsi su anuo – visumet pasišiáušęs Vvr. Išejo ta poni tokia pasišiáušusi kai kalakutė Nmk. Pasakok jiems apei tuos mokslus, kurių pats iškaloje mokinaisi, bet nepasišiaušęs ir nepuikaudamas Rp. Tu, savavalninke didpilvi, vis pasišiáušęs ... gandini būrą K.Donel. Atsiranda tada daugel tokių netikėlių, pasišiaušusių svietišku mokslu ir žiniomis M.Valanč. Mergelkoms reik kartais [prieš vaikius] pasišiáušti (pasibranginti) Krš. ^ Ešeriu pasišiaušė, dar manęs nepamatęs KrvP(Tršk). Pasišiaušus kai šerna Sln. Pasišiaušęs kaip akuotas LTR(Brž). Pasišiaušęs kaip povas ir vaikščio[ja] Brs. Pasišiaušęs kai bagočius mirdamas NžR. Pasišiáušęs lyg danguje skerstuves jausdamas Plv. Oi tas piršlys tai malagis, pasišiaušęs kaipo dagis Žr. 5. refl. prk. apie pablogėjusį orą: Dangus pasišiaušė (ėmė lyti, griausti), bijau Jd.

◊ káilį pašiáušti pasipūsti, supykti: Tik pamėgink aną užkliudyti, tujau pašiáuš káilį KlK10,38(Ms).

keterà pasišiáušė apėmė baimė, išgąstis: Tau keterà pasišiaũš, kai išgirsi, kas atsitiko NdŽ.

plaukaĩ pasišiáušė [ant galvõs NdŽ] apėmė išgąstis, pasibaisėjimas: Tikt girdėk, aš tokius tau dyvus pasakysiu, kad plaukaĩ tau ant žilos galvõs pasišiáušis K.Donel. Kas tai būtų, kad kap su vilku sustinki ir vilkas in tave pažiūro – an galvos plaukai pasišiaušia Lš. Jau i plaukai jam ant galvos pasišiaušė: žiūria – priešais ciela gauja vilkų ateina LTR(Grk). Ką dabà reik daryti? Plaukaĩ pasišiáušė LKT112(Ldv). Muno plaukai pasišiáušė, nė kepurė[je] netelpa Skdv.

pláukus pašiáušti įvaryti baimės: Kad atėjo baidomasis laikas, man plaukus ir pašiaušė LKGII341.

skiaũterę pašiáušti; T.Tilv pykti.

šẽrį pašiáušti rodyti nepasitenkinimą: Vaikšto pašiáušęs šẽrį Sml.

\ šiaušti; atšiaušti; išsišiaušti; nušiaušti; pašiaušti; paršiaušti; peršiaušti; prišiaušt; sušiaušti; užšiaušti